„Daniškose piktogramose pavaizduoti baldai klaidina vartotoją, nes šiuo metu baldai dažniausiai gaminami iš LMDP, MDF ir kitų kompozitinių medžiagų, o tai nėra mediena. Taigi, pakanka vienos medienos piktogramos prie statybinių atliekų kategorijos“

„Atliekų tvarkymo centruose atskirai renkamos plastiko pakuotės, buitinis plastikas, minkštas plastikas ir kietas plastikas. Danai naudoja net 12 piktogramų, tačiau Lietuvoje pirmame etape užtektų 3-4“

„Stiklo kategorijoje ateityje galima papildoma piktograma: stiklainiai ir jų duženos; Daniškoje sistemoje kartono ir popieriaus atskyrimas mums nėra aktualus – popieriaus ir kartono kategorijas vertėtų sujungti, o kombinuotai pakuotei sukurti atskirą piktogramą ar net naujos kategorijos spalvą“

„Antrinio panaudojimo ir daiktų keitimosi platformose dažniausiai surenkamos atliekos: baldai, žaislai, elektronikos prietaisai, indai, stalo įrankiai, galanterija, knygos, dviračiai, kompiuterinė technika, lempos ir kt. Tačiau aktualiausios piktogramos: tekstilė, baldai, pakartotinis naudojimas, avalynė“

„Pelenai (jei jie tikrai medienos kilmės) turi būti priskirti prie žaliųjų atliekų komposto kokybiniams parametrams gerinti“

„Reikėtų ir kaminų valymo likučių – suodžių, piktogramos. Dabar visiškai neaišku, kaip jais atsikratyti tinkamai“

„Galima svarstyti apie gyvulinės ir augalinės kilmės maisto atliekų atskyrimą“

„Ateityje reikėtų išplėsti maisto atliekų kategoriją, pvz. atskirai surinkti panaudotą aliejų“

„Tekstilė gali būti tinkama ir netinkama naudojimui. Puiku, kad tai atsispindi tiek pakartotinio naudojimo, tiek tekstilės kategorijose. Ateityje į pakartotinį naudojimą reikėtų įtraukti ir žaislus, knygas“

„Kombinuota pakuotė Lietuvoje įprastai metama į plastiko atliekų konteinerį, tačiau Lietuvos savivaldybės pačios renkasi, kaip tvarkyti kombinuotas pakuotes. Siūlydami įvesti sistemoje naują spalvą norėtume atkreipti dėmesį į kombinuotos pakuotės unikalumą ir jų tvarkymo iššūkius“

„Atliekų rūšiavimo kontekste turėtume suprasti, kad Lietuva yra maža šalis, o mūsų žmonės – labai mobilūs. Gyventojai stebisi, kad, įvažiavus į kitą Lietuvos rajoną, ir atliekų rūšiavimo tvarka yra kita. Tai mes itin palaikome tokią atliekų rūšiavimo sistemą, kuri būtų vienoda visuose rajonuose ir mes galėtume pateikti tą pačią informaciją bei vykdyti efektyvią švietėjišką veiklą visoje Lietuvoje“

„Daniškoji atliekų ženklinimo, rūšiavimo sistema veikia savanoriško įsitraukimo principu, todėl informacijos prieinamumas ir sąmoningas, gera valia grįstas visų atliekų rūšiavimo grandžių įsitraukimas į procesą – itin svarbu. Ankstesniuose projekto etapuose atliktų apklausų duomenimis, ši sistema yra aiški ir gerai vertinama tiek galutinių vartotojų, tiek ir visų kitų atliekų tvarkyme dalyvaujančių šalių“

„Daniškoji atliekų ženklinimo sistema yra geras Šiaurės šalių bendradarbiavimo pavyzdys, kaip viešasis ir privatus sektoriai gali veikti kartu, pereidami prie žiedinės ekonomikos, ir kaip atliekos gali būti rūšiuojamos bei perdirbamos aplinką tausojančiu būdu. Piktogramų sistema prisideda ir prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų.
Gyvename globaliame pasaulyje, o ši atliekų ženklinimo sistema sulaukė susidomėjimo ne tik Šiaurės ir Baltijos šalyse, bet ir Europos Komisijoje. Iškeltas tikslas išnagrinėti, ar visoje Europos Sąjungoje galima sukurti vienodą atliekų surinkimo sistemą. Vienas iš būdų tai pasiekti – naudoti tą patį ženklinimą piktogramomis kaip ir Šiaurės šalys”.

„Idėją vienodai ženklinti vienos rūšies atliekų surinkimo vietas vertiname ypač teigiamai. Taip būtų užtikrinama, kad į kitą miestą, regioną ar net valstybę nuvykę gyventojai matys tuos pačius jau žinomus ženklus, taigi rūšiavimas palengvės, o tikimybė, kad gyventojai vykdys savo pareigą rūšiuoti, padidės. Tad visų ar bent didžiumos rajonų, regionų įsitraukimas šio projekto sėkmei – ypatingai svarbus“.