NAUDOTOJO VADOVAS
Šiame naudotojo vadove pateikiame informaciją apie atliekoms rūšiuoti naudojamus simbolius ir atliekų ženklinimo sistemą. Ši sistema naudojama renkant atliekas tiek miestyje, tiek ir už jo ribų, o taip pat ir atliekų perdirbimo centruose. Su šia sistema tinkamai tvarkyti atliekas kaip niekad paprasta.
PIKTOGRAMOS
Sistemos esminis principas – ženklinimas naudojamas ne tik ant konteinerių, bet ir ant pakuočių. Simbolis ant pakuotės dizaino užtikrina vizualų ryšį tarp tuščios pakuotės ir atliekų konteinerio. Vartotojui nebekyla papildomų klausimų, kaip teisingai išrūšiuoti atliekas. Parsisiųsti visas atliekų ženklinimo piktogramas galima čia.
Šioje svetainėje pateikiame informaciją apie atliekoms rūšiuoti naudojamus simbolius ir atliekų ženklinimo sistemą. Ši sistema naudojama surenkant mišrias komunalines bei išrūšiuotas atliekas, taip pat atliekų tvarkymo centruose. Su šia sistema tinkamai tvarkyti atliekas kaip niekad paprasta.2021 m. atlikusi šalyje atliekoms ženklinti naudojamų simbolių analizę VŠĮ „Mes Darom“ kartu su projekto partneriais – Aplinkos ministerija, Šiaurės ministrų tarybos biuru Lietuvoje – parengė atliekų ženklinimo sistemos (piktogramų) aprašymą bei terminų sąvadą, remiantis Danijos bei Švedijos patirtimi.
Kodėl verta taikyti piktogramų sistemą?
Šios sistemos paskirtis – palengvinti atliekų tvarkymą tiek privatiems asmenims, tiek organizacijoms. Naudodami vieningą simbolių ir ženklų sistemą, t. y. ženklindami atliekas visoje šalyje lengvai atpažįstamais simboliais, pasieksime geresnių rezultatų atliekų perdirbimo srityje. Be to, bus tinkamai perdirbamas didesnis atliekų kiekis. Tai padeda užtikrinti gyventojams ir įmonėms skirtos sistemos paprastumas, aiškumas bei sisteminis taikymas.
Kokiu būdu atrinktos Šiaurės šalyse taikomos piktogramos?
Ši sistema – paruošta naudoti, gerai apgalvota ir išsami simbolių kalba. Siekiant užtikrinti sistemos tinkamumą naudoti ir funkcionalumą, simbolių bei ženklų sistema buvo rengiama ir išbandoma bendradarbiaujant su atliekų tvarkymo ekspertais, savivaldybių bei Rajono atliekų tvarkymo centrų (RATC) atstovais, konsultuotasi su pramonės ir gamybos organizacijomis.
Ar tai kainuoja ir kada galima pradėti ją taikyti?
Savivaldybių įmonės ir gamintojai šią sistemą gali naudoti nemokamai. Jums paliekama laisvė nuspręsti, ar pageidaujate naudoti šią sistemą, taip pat kada ją įdiegti. Ši sistema Danijoje sėkmingai naudojama nuo 2016 m. Tikslas, kad sistema taptų bendra visoms Šiaurės šalims, tad ji jau taikoma Švedijoje, o artimiausiu metu turėtų pradėti veikti Suomijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Taigi ši sistema taip pat yra naudinga įmonėms, parduodančioms ar tiekiančioms prekes Šiaurės šalyse, nes sudaro galimybę ženklinti pakuotes ir gaminius simboliais, naudojamais šio regiono šalyse.
Nesvarbu, kur ši sistema naudojama – vieningas atliekų ženklinimas skatina gyventojus rūšiuoti ir perdirbti atliekas. O tai, savo ruožtu, prisideda prie žiedinės ekonomikos kūrimo. Šioje svetainėje rasite daugiau informacijos apie naująją atliekų ženklinimo sistemą, simbolius, spalvinius kodus ir piktogramas bei tinkamą sistemos naudojimą.
PROJEKTO VYKDYTOJAI
PROJEKTO FAKTAI
Tikime, kad atliekų ženklinimas svariai prisidės prie sklandesnio atliekų rūšiavimo ir efektyviai mažins į savartynus išvežamų atliekų kiekius
Susipažinkite su atliekų ženklinmo piktogramomis sistema
PIKTOGRAMOS
14 atliekų kategorijų naudojami 50 simbolių, kurių kiekvieną sudaro trys elementai: spalva, simbolis ir atliekų kategorijos pavadinimas. Sistema skirta atliekų konteineriams ženklinti ir įvairaus dydžio etiketėms gaminti. Ženklinimo medžiagos spausdinimui ir gamybai galite atsisiųsti paspaudę ant reikiamos piktogramos ženkliuko. Etkečių naudojimo rekomendacijos ir taisyklės pateikiamos naudotojo vadove
01. Žaliosios atliekos
02. Maisto atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
03. Pakartotinis naudojimas
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
04. Pavojingos atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
08 01 11*
08 01 17*
08 01 21*
Dažų ir lako, kuriuose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų, atliekos
Dažų ar lako šalinimo atliekos, kuriose yra organinių tirpiklių ar kitų pavojingų cheminių medžiagų
Dažų ar lakų valikio/nuėmiklių atliekos
Dažai, rašalas, klijai ir dervos, kuriuose yra pavojingų cheminių medžiagų
TINKA: Dažai, lakai, gruntai, skiedikliai, tirpikliai, dažų nuėmikliai, klijai, dervos
Atliekų kodai pažymėti žvaigždute
Pavojingos atliekos
Įvairios pavojingosios atliekos apima: alyva, tepalas, filtrai, dažų pakuotės, lakų pakuotės, tirpiklių pakuotės, skiediklių pakuotės, buitinės chemijos pakuotės. Taip pat pakuotės, kuriose dar liko nepanaudotų (ne tik ant sienelių) dažų, lakų, gruntų, skiediklių, tirpiklių, dažų nuėmiklių, klijų, dervų, gruntų pakuotės, dažų nuėmiklių pakuotės, klijų pakuotės, dervų pakuotės, alyvos pakuotės, tepalo pakuotės.
*Kai renkamos atskiros pavojingų atliekų rūšys, naudojami atskiri jas žymintys ženklai.
05. Elektronikos atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
20 01 23*
20 01 35*
20 01 36
Nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių
Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių
Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga
Elektronika, kurios bent vienas iš išorinių matmenų viršija 50 cm. šaldytuvai, šaldikliai, viryklės, mikrobangų krosnelės, orkaitės, skalbyklės, viryklės, televizoriai, šildytuvai, drėkintuvai
20 01 23*
20 01 35*
20 01 36
Nebenaudojama įranga, kurioje yra chlorfluorangliavandenilių
Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga, nenurodyta 20 01 21 ir 20 01 23, kurioje yra pavojingų sudedamųjų dalių
Nebenaudojama elektros ir elektroninė įranga
Elektronika, kurios nei vienas iš išorinių matmenų neviršija 50 cm: telefonai, kompiuteriai, plaukų džiovintuvai, skutimosi mašinėles, lygintuvai, virduliai, šviestuvai, skaičiuotuvai, elektroniniai žaislai ir kt.
06. Plastiko atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
7. Kombinuotų pakuočių atliekos
08. Tekstilės atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
09. Popieriaus ir kartono atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
20 01 01
Popierius ir kartonas
Popierius, kartonas, knygos
Netinka pakuočių atliekos (tai „Popieriaus ir kartotinės pakuotės“ kategorijos atliekos), popierius su metaliniais komponentais, segtuvai, metalinėmis spiralėmis susegti kalendoriai, vaškuotas popierius, tapetai, tualetinis popierius ir nosinaitės, servetėlės (jas mesti į mišrų komunalinį srautą).
11. Metalo atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
12. Statybinės atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
13. Medienos gaminių atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
14. Likusios atliekos
Atliekų sąrašo kodas
Atliekos pavadinimas
TINKA
PASTABOS
PRANEŠIMAI SPAUDAI
Daniškoji atliekų tvarkymo sistema skinasi kelius Lietuvoje – jau taikoma didelių gabaritų atliekų surinkimo aikštelėse Kaip atrodo Lietuvoje diegiama daniškoji atliekų tvarkymo sistema, jau galima pamatyti Vilniaus apskrities atliekų tvarkymo centro (VAATC) aikštelėse. Dvidešimt keturios didelių gabaritų ir žaliųjų atliekų aikštelės tapo pirmuoju realiai veikiančiu ženklinimo daniškosiomis piktogramomis pavyzdžiu. „Praktinis pirmosios bendrovės įsitraukimas, kuris, tikimasi, […]
Darom kaip darę, bet kitaip: Vilniaus atliekų tvarkymo centras remsis Danijos pavyzdžiu Per penkiolika visuotinių viešųjų erdvių tvarkymo akcijos metų, kurias organizuoja visuomeninė organizacija „Mes darom“, išaugo nauja karta. Platus visuomeninis judėjimas pakeitė daugelio žmonių požiūrį į aplinką, atliekų rinkimą bei jų rūšiavimą. VŠĮ „Mes darom“ vadovė Toma Buivydaitė sako, kad daugeliui žmonių švari aplinka […]
Apklausos rodo, kad didžiuma atliekų nerūšiuojančių gyventojų pagrindiniu kliuviniu laiko pernelyg sudėtingą sistemą. Žmonės nesupranta, kaip rūšiuoti, o juolab – kaip tai daryti teisingai.
Nuomonė iš atliekų tvarkymo ekspertų apklausos
„Daniškose piktogramose pavaizduoti baldai klaidina vartotoją, nes šiuo metu baldai dažniausiai gaminami iš LMDP, MDF ir kitų kompozitinių medžiagų, o tai nėra mediena. Taigi, pakanka vienos medienos piktogramos prie statybinių atliekų kategorijos“
Nuomonė iš RATC atstovų apklausos
„Atliekų tvarkymo centruose atskirai renkamos plastiko pakuotės, buitinis plastikas, minkštas plastikas ir kietas plastikas. Danai naudoja net 12 piktogramų, tačiau Lietuvoje pirmame etape užtektų 3-4“
Nuomonė iš atliekų tvarkymo ekspertų apklausos
„Stiklo kategorijoje ateityje galima papildoma piktograma: stiklainiai ir jų duženos; Daniškoje sistemoje kartono ir popieriaus atskyrimas mums nėra aktualus – popieriaus ir kartono kategorijas vertėtų sujungti, o kombinuotai pakuotei sukurti atskirą piktogramą ar net naujos kategorijos spalvą“
Nuomonė iš RATC atstovų apklausos
„Antrinio panaudojimo ir daiktų keitimosi platformose dažniausiai surenkamos atliekos: baldai, žaislai, elektronikos prietaisai, indai, stalo įrankiai, galanterija, knygos, dviračiai, kompiuterinė technika, lempos ir kt. Tačiau aktualiausios piktogramos: tekstilė, baldai, pakartotinis naudojimas, avalynė“
Nuomonė iš atliekų tvarkymo ekspertų apklausos
„Pelenai (jei jie tikrai medienos kilmės) turi būti priskirti prie žaliųjų atliekų komposto kokybiniams parametrams gerinti“
Nuomonė iš viešos gyventojų apklausos
„Reikėtų ir kaminų valymo likučių – suodžių, piktogramos. Dabar visiškai neaišku, kaip jais atsikratyti tinkamai“
Nuomonė iš atliekų tvarkymo ekspertų apklausos
„Galima svarstyti apie gyvulinės ir augalinės kilmės maisto atliekų atskyrimą“
Nuomonė iš viešos gyventojų apklausos
„Ateityje reikėtų išplėsti maisto atliekų kategoriją, pvz. atskirai surinkti panaudotą aliejų“
Nuomonė iš viešos gyventojų apklausos
„Tekstilė gali būti tinkama ir netinkama naudojimui. Puiku, kad tai atsispindi tiek pakartotinio naudojimo, tiek tekstilės kategorijose. Ateityje į pakartotinį naudojimą reikėtų įtraukti ir žaislus, knygas“
Nuomonė iš atliekų tvarkymo ekspertų apklausos
„Kombinuota pakuotė Lietuvoje įprastai metama į plastiko atliekų konteinerį, tačiau Lietuvos savivaldybės pačios renkasi, kaip tvarkyti kombinuotas pakuotes. Siūlydami įvesti sistemoje naują spalvą norėtume atkreipti dėmesį į kombinuotos pakuotės unikalumą ir jų tvarkymo iššūkius“
Tomas Vaitkevičius
„Atliekų rūšiavimo kontekste turėtume suprasti, kad Lietuva yra maža šalis, o mūsų žmonės – labai mobilūs. Gyventojai stebisi, kad, įvažiavus į kitą Lietuvos rajoną, ir atliekų rūšiavimo tvarka yra kita. Tai mes itin palaikome tokią atliekų rūšiavimo sistemą, kuri būtų vienoda visuose rajonuose ir mes galėtume pateikti tą pačią informaciją bei vykdyti efektyvią švietėjišką veiklą visoje Lietuvoje“
Toma Buivydaitė
„Daniškoji atliekų ženklinimo, rūšiavimo sistema veikia savanoriško įsitraukimo principu, todėl informacijos prieinamumas ir sąmoningas, gera valia grįstas visų atliekų rūšiavimo grandžių įsitraukimas į procesą – itin svarbu. Ankstesniuose projekto etapuose atliktų apklausų duomenimis, ši sistema yra aiški ir gerai vertinama tiek galutinių vartotojų, tiek ir visų kitų atliekų tvarkyme dalyvaujančių šalių“
Helén Nilsson
„Daniškoji atliekų ženklinimo sistema yra geras Šiaurės šalių bendradarbiavimo pavyzdys, kaip viešasis ir privatus sektoriai gali veikti kartu, pereidami prie žiedinės ekonomikos, ir kaip atliekos gali būti rūšiuojamos bei perdirbamos aplinką tausojančiu būdu. Piktogramų sistema prisideda ir prie Jungtinių Tautų Darnaus vystymosi tikslų.
Gyvename globaliame pasaulyje, o ši atliekų ženklinimo sistema sulaukė susidomėjimo ne tik Šiaurės ir Baltijos šalyse, bet ir Europos Komisijoje. Iškeltas tikslas išnagrinėti, ar visoje Europos Sąjungoje galima sukurti vienodą atliekų surinkimo sistemą. Vienas iš būdų tai pasiekti – naudoti tą patį ženklinimą piktogramomis kaip ir Šiaurės šalys”.
Saulė Deveikytė
„Idėją vienodai ženklinti vienos rūšies atliekų surinkimo vietas vertiname ypač teigiamai. Taip būtų užtikrinama, kad į kitą miestą, regioną ar net valstybę nuvykę gyventojai matys tuos pačius jau žinomus ženklus, taigi rūšiavimas palengvės, o tikimybė, kad gyventojai vykdys savo pareigą rūšiuoti, padidės. Tad visų ar bent didžiumos rajonų, regionų įsitraukimas šio projekto sėkmei – ypatingai svarbus“.
Dažniausiai užduodami klausimai
Kas yra piktogramų sistema?
Danijos nacionalinė atliekų piktogramų sistema buvo sukurta 2016 m. Šiuo metu ji naudojama daugumoje Danijos savivaldybių, taip pat Švedijoje, o artimiausiu metu turėtų pradėti veikti Suomijoje, Norvegijoje ir Islandijoje. Šia sistema gali naudotis ne tik atliekų tvarkytojai, bet ir gamintojai ar importuotojai, siekdami, kad jų gaminiai ar pakuotės, virtę atliekomis būtų tinkamai išrūšiuoti.
Kaip gimė šios sistemos idėja?
Danija siekė:
- Palengvinti komunikaciją apie atliekas Šiaurės šalyse;
- Sukurti sistemą, kuri būtų laisvai prieinama visiems susijusiems atliekų sistemos žaidėjams;
- Padidinti atliekų rūšiavimą prisidedant prie žiedinės ekonomikos;
- Paskatinti viešojo ir privataus sektorių bendradarbiavimą;
- plėtoti perdirbamo procesus šalyje.
Kokie yra pagrindiniai piktogramų sistemos principai?
Sistemos esminis principas – ženklinimas naudojamas ne tik ant konteinerių, bet ir ant pakuočių. Simbolis ant pakuotės dizaino užtikrina vizualų ryšį tarp tuščios pakuotės ir atliekų konteinerio. Vartotojui nebekyla papildomų klausimų, kaip teisingai išrūšiuoti atliekas.
- Sistema yra lengvai suprantama ir valdoma.
- Sistemos naudojimas yra savanoriškas ir nemokamas.
- Sistema sukurta, kad būtų lanksti, tačiau vienoda. Tai reiškia, kad atsižvelgiama į didelius Danijos perdirbimo stočių skirtumus.
- Sistema sukurta remiantis plačiu visuomenės įtraukimu ir remiantis ankstesnių, savivaldybėse naudotų piktogramų, geriausia patirtimi.
Kas yra „Lego“ koncepcija?
Sistemoje taikoma vadinamoji „Lego“ koncepcija, kai skirtingas piktogramas galima suporuoti kartu apibūdinant konkrečią atliekų dalį. „Lego“ koncepcija užtikrina sistemos lankstumą, atsižvelgiant į skirtingus vietinius variantus, pavyzdžiui, galimybę šalinti skirtingas atliekų kategorijas viename konteineryje, atsižvelgiant į konkrečios savivaldybės atvejį.
Kokia yra piktogramų sistemos nauda?
- Komunikacijos nauda: tai, kad skirtingose savivaldybėse naudojami tie patys pavadinimai, simboliai ir spalvos, supaprastina komunikaciją su atliekų pramonėje.
- Efektyvus išteklių naudojimas: kiekviena savivaldybė neturi „išrasti dviračio“, kurti atskiros sistemos.
- Palengvina teisingą rūšiavimą;
- Aiškumas sukuria pasitikėjimą; kai naudojama ta pati ženklų sistema vartotojams aiškiau, ko iš jų tikimasi. Tai padidina pasitikėjimą atliekų tvarkytojais, kad rūšiuojant atliekos iš tikrųjų pakartotinai naudojamos ar perdirbamos.
Kokie yra pagrindiniai iššūkiai su kuriais susiduria šalys, diegdamos šią sistemą?
- Daugelis apklaustų savivaldybių matė bendros ženklų sistemos naudą iš ilgalaikės perspektyvos, tačiau mano, kad iššūkiai yra dideli trumpuoju laikotarpiu. Norėdami, kad bendros ženklų sistemos pranašumai būtų visiškai išnaudoti, turėjo būti ir pakankamas įsitraukimas, t.y. pakankamai savivaldybių ir kitų organizacijų, naudojančių šią sistemą.
- Kuriant bendrą ženklų sistemą, yra daugybė interesų, į kuriuos reikia atsižvelgti. Jau investavusiems išteklius į savo ženklų sistemos kūrimą gali būti sunku iš naujo ją perorganizuoti.
- Danijoje apklausų metu reikalauta, kad sistema būtų plėtojama remiantis „moksliniais pagrindais“. Svarbu, įrodyti, kad ženklų sistema užtikrina aukštą rūšiavimo laipsnį bei tai, kad faktinis pakartotinis naudojimas ir perdirbimas yra didelis.
- Ženklų sistemų keitimo išlaidos; išlaidos gali būti kliūtis operatoriams pradėti naudoti ženklų sistemą.